Naujienos








2019.03.25

Verslai Europos Sąjungoje didina dėmesį ne bankų finansavimui


Nors bankų pinigai Europoje išlieka ir dar kurį laika išliks rekordiškai pigūs, tačiau skaičiai rodo, kad Europos Sąjungos įmonės plėtrą daugiausia finansuoja ne bankų, bet savo lėšomis. Europos investicijų banko skaičiai rodo, kad visoje ES įmonių vidaus ištekliai (nuosavos lėšos, finansavimas tarp tos pačios grupės įmonių) užima 65 proc. visoje verslo plėtros finansavimo struktūroje – o tai reiškia, kad ES bendrovės gerokai daugiau nei pusę lėšų, kurios yra reikalingos verslo plėtrai ir investicijoms, gauna „iš vidaus“, t.y. naudoja nuosavus pinigus. Nuosavos lėšos dominuojančią poziciją išlaiko daugelyje ES valstybių – pavyzdžiui, Olandijoje nuosavos įmonių lėšos turi beveik 75 proc. svorį bendroje investicijų finansavimo struktūroje; Vokietijoje, Suomijoje ir Austrijoje – kiek daugiau nei 70 proc. Atitinkamai, šie skaičiai reiškia, kad nepaisant rekordiškai pigių pinigų bankuose, visoje Europoje tik maždaug trečdalis visų investicijoms reikalingų lėšų gaunami iš išorės, o išorės finansų struktūroje 89 proc. sudaro bankų pinigai (paskolos, lizingas, kitos bankų finansavimo formos).
Europos investicijų banko duomenys rodo, kad Baltijos regiono įmonės plėtrą taip pat daugiausia finansuoja savo pačių lėšomis – vidaus finansavimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tenka atitinkamai 68 proc., 71 proc. ir 73 proc. visų plėtrai ir investicijoms skiriamų pinigų. Tai reiškia, kad tiek Baltijos regiono, tiek ir daugelio kitų ES valstybių įmonės plėtrą daugiausiai finansuoja savo pačių pinigais.

Savo ruožtu, visose ES valstybėse išorės finansavimo struktūroje absoliučiai dominuojančias pozicijas išlaiko bankų pinigai (paskolos, lizingas, kitos bankų finansavimo formos): kaip ir buvo minėta, visoje Europoje bankų pinigai turi beveik 90 proc. svorį visoje išorės finansų struktūroje; Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje bankams tenka 92 proc. nuo viso iš išorės gaunamo finansavimo. Baltijos valstybėse bankų svoris visoje išorės finansavimo struktūroje kiek atsilieka nuo ES vidurkio: 87 proc. Estijoje; 81 proc. Lietuvoje ir 80 proc. Latvijoje. Tačiau čia esminės įtakos turi gerokai didesnis „grantų“ (dotacijų), arba Baltijos valstybių atveju, ES pinigų, svoris: Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje dotacijoms tenka 8,3 proc., 11,5 proc. ir 10,2 proc. nuo viso iš išorės gaunamo finansavimo.

Taigi, apibendrinant viršuje pateiktus skaičius, galima teigti, kad rekordiškai pigūs pinigai Europos bankuose toli gražu ne iki galo transformuojasi į lengvą priėjimą prie bankų kreditų – o viena pagrindinių priežasčių yra ES bankų atsargumas ir konservatyvumas skolinant pinigus klientams, ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Savo ruožtu, vyraujant bankų konservatyvumui, ES įmonės vis didesnį dėmesį veiklos finansavimo kontekste pradeda skirti ne bankų paskoloms: Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenys rodo, kad euro zonoje ne bankų kreditai privačiam sektoriui 2007 m. sudarė 51,2 proc. BVP, tuo tarpu 2017 m. šio rodiklio reikšmė išaugo iki 74,5 proc. nuo BVP. Atitinkamai, bankų kreditų privačiam sektoriui santykis su BVP euro zonoje susitraukė nuo 106,2 proc. BVP iki 89,9 proc. BVP.

Didėjantis ne bankų kreditų santykis su BVP Europoje neblogai koreliuoja su augančia Europos fintech rinka: rinkos tyrimų bendrovės CB Insights duomenimis, per pastaruosius penkerius metus rizikos kapitalo fondų remiamos investicijos į fintech sektorių Europoje išaugo triskart – nuo 1,2 mlrd. JAV dolerių 2014 m. iki 3,5 mlrd. JAV dolerių 2018 m. Atitinkamai, Europoje auga ir fintech sandorių skaičius: jeigu 2014 m. Europoje buvo sudaryti 144 investicijų į fintech bendroves sandoriai, 2018 m. fintech sandorių skaičius išaugo iki 367. Tad tikėtina, kad prie ne bankų kreditų plėtros Europoje (kam didelės įtakos turi komercinių ES bankų konservatyvumas) prisidėjo ir besivystanti ES fintech rinka.

Iš kitos pusės, nepaisant augančių fintech investicijų, kitų pasaulio regionų kontekste ES progresas vystant fintech sektorių ir alternatyvų finansavimą yra pernelyg lėtas ir nepakankamas. Pavyzdžiui, jeigu ES regione investicijos į fintech sektorių 2014-2018 m. padidėjo 2,9 karto, Azijoje minėtu laikotarpiu investicijos į fintech išaugo beveik 8 kartus ir 2018 m. siekė 8,6 mlrd. JAV dolerių. Kitaip tariant, 2018 m. investicijos į fintech rinką Azijoje net 2,4 karto viršijo ES investicijų į fintech dydį. Apskritai, investicijų į fintech rinką žemėlapyje būtent Azija tampa pagrindiniu epicentru ir per pastaruosius penkerius metus atėmė nemažą pyrago dalį iš Šiaurės Amerikos, kuri 2014 m. buvo dominuojantis fintech žaidėjas pasaulyje: jeigu 2014 m. net 72 proc. visų investicijų į fintech buvo atlikti Šiaurės Amerikoje, 2018 m. Šiaurės Amerikos regiono dalis pasauliniame fintech investicijų pyrage nukrito iki 48,5 proc. Tuo tarpu Azijos dalis pasaulinėje fintech investicijų struktūroje padidėjo nuo 13,5 proc. 2014 m. iki 33 proc. 2018 m. Savo ruožtu, nepaisant padidėjusių investicijų į fintech sektorių apimčių, ES dalis pasaulio fintech investicijų struktūroje 2014-2018 m. išliko panaši ir siekia apie 14 proc. Taigi, nepaisant to, kad ES regione investicijos į fintech sektorių taip pat auga, kitų pasaulio regionų kontekste šis progresas yra lėtokas.

 

Aleksandras Izgorodinas
UAB SME Finance patarėjas ekonomikai

Tel. +370 698 74451
El. p. aleksandras.izgorodinas@smefinance.lt

 







Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.