2018.11.29

Kaip 2018 m. jaučiasi Lietuvos ekonomika

     2018 metus Lietuvos ekonomika pradėjo ganėtinai sparčiu augimu, tačiau metams einant į pabaigą, Lietuvos BVP plėtra kiek išblėso. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos BVP išaugo 3,7 proc., ir pagal ekonomikos augimo tempą Lietuvą užėmė aštuntą vietą visoje ES. Palyginimui – pirmąjį pusmetį ES BVP išaugo 2,2 proc.; Vokietijos BVP padidėjo 2 proc.

     Vis dėlto, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas sušlubavo – metinis BVP augimas (2,7 proc.) buvo lėčiausias per pusantrų metų, o ketvirtinis pokytis (pašalinus sezono įtaką) pirmą kartą nuo krizės pabaigos apskritai buvo neigiamas ir siekė -0,4 proc.

 

Nereikia skubėti daryti išvadų, jog Lietuvos ekonomika stagnuoja

     Nereikėtų per anksti „nurašyti“ Lietuvos ekonomikos plėtros, kadangi gana didelės įtakos pablogėjusiems rezultatams turėjo techniniai aspektai.

     Pirma – šių metų Lietuvos BVP rezultatui koją pakišo rekordinė praėjusių metų ekonomikos plėtra: 2017 m. Lietuvos BVP padidėjo 4,1 proc., ir tai buvo sparčiausias ekonomikos augimo tempas nuo pat 2011 m. Paprastai kalbant, šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo nuo itin gerų pernai pasiektų BVP rezultatų, kas dirbtinai riboja šių metų ekonomikos augimo tempus.

     Antra, šių metų trečiąjį ketvirtį koją ekonomikos augimui pakišo prastesnis žemės ūkio sektoriaus derlius. Galų gale, „juodą darbą“ Lietuvos BVP rezultatams padarė nestabili tarptautinė aplinka, kuri paskatino eksportuotojus itin atsargiai investuoti į plėtrą: šiemet Lietuvos eksporto augimą riboja beveik maksimaliai išnaudojami pramonės gamybos pajėgumai ir vangios įmonių investicijos į plėtrą.

     Nepaisant ganėtinai nestabilios tarptautinės aplinkos, Lietuvos eksportas šiemet išlaikė augimo trajektoriją – tačiau metams einant į pabaigą eksporto plėtra kiek sulėtėjo. Tuo metu kai pirmąjį ir antrąjį 2018 m. ketvirtį metinis eksporto augimas siekė atitinkamai 7,5 ir 8 proc., trečiąjį ketvirtį eksporto augimas sulėtėjo iki 5 proc.

     Kaip ir Lietuvos BVP atveju, dalį sulėtėjusio lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo reikėtų nurašyti techniniams aspektams – prastas šių metų žemės ūkio derlius bei beveik maksimaliai išnaudojami Lietuvos pramonės pajėgumai. Pavyzdžiui, šių metų trečiąjį ketvirtį maisto ir žemės ūkio produktų eksportas per metus susitraukė dešimtadaliu, tame tarpe javų eksporto apimtys per metus nukrito beveik 14 proc.

 

Didžiausi pokyčiai pagal sektorius

      Šiemet stabiliai blogėja tekstilės prekių eksporto rodikliai: jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tekstilės gaminių eksportas dar padidėjo 2,3 proc., tai antrąjį ir trečiąjį ketvirtį tekstilės gaminių eksportas mažėjo atitinkamai 4 ir 6,1 proc. Tekstilės segmento atveju koją geresniems eksporto rodikliams kiša itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tekstilės pramonėje, kuris siekia beveik 82 proc. ir yra didžiausias tarp visų Lietuvos pramonės sektorių. Taigi, panašu, kad tekstilės eksporto atveju didinti eksporto apimtis trukdo gamybos pajėgumų trūkumas, kuris gamintojams neleidžia patenkinti visos išorės paklausos (tekstilės pramonė eksportuoja 75 proc. visos pagaminamos produkcijos).

     Savo ruožtu, kituose eksporto segmentuose rezultatai džiugina: pavyzdžiui, trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, medienos ir baldų eksportas padidėjo 8,1 proc.; metalų, mašinų ir įrenginių eksportas išaugo dešimtadaliu. Tiek medienos, tiek ir metalų, mašinų ir įrenginių segmentai demonstruoja stabilų augimo tempą kiekvieną iš trijų šių metų ketvirčių.

 

Rodikliai, verčiantys sunerimti

     Visgi, nepaisant to, kad šiemet Lietuvos ekonomika auga, pastaruoju metu horizonte atsiranda ir pirmieji „probleminiai“ rodikliai, kuriuose vis labiau kaupiasi rizikos elementai – ir tai stipriai ribos Lietuvos ekonomikos augimą ateityje. Konkrečiau kalbant, pastaruoju metu rizika vis labiau kaupiasi darbo rinkos bei investicijų rodikliuose.

     Vertinant Lietuvos darbo rinkos situaciją, galima spėti, kad būtent darbo rinkos rodikliai bus pirmieji, kurie jau artimiausiu metu pasieks piką ir toliau nebegerės – nepaisant tolesnio visos Lietuvos ekonomikos augimo. Lietuvos darbo rinkos kontekste itin grėsmingai atrodo rekordiškai didelis gyventojų aktyvumas ir užimtumas darbo rinkoje – šiuo metu 72 proc. darbingo amžiaus gyventojų (15-64 m.) yra užimti darbo rinkoje, t.y. turi darbą, o dabartinis užimtumo lygis Lietuvos darbo rinkoje pasiekė visų laikų istorinį maksimumą.

     Palyginimui, prieškrizinis užimtumo maksimumas siekė „tik“ 65 proc. Reiškia, kad ir toliau didėjant darbo jėgos poreikiui, Lietuvos darbo rinkai bus itin sunku generuoti dar didesnį darbuotojų kiekį, kadangi, paprastai kalbant, visi gyventojai, kurie nori ir gali dirbti jau dirba. Negana to, nerimą kelia ir tai, kad laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje susilygino su prieškrizine reikšme – o tai reiškia, kad chroniškas darbuotojų trūkumas yra toks pat didelis, kaip ir prieš krizę. Visa tai reiškia, kad Lietuvos verslas ir toliau jaus didelį spaudimą dar labiau kelti darbo užmokestį, kas gali šiek tiek apriboti įmonių pelningumą bei sumažinti verslo galimybes investuoti į plėtrą.

     Investicijų atveju, prastokai atrodo trečiojo ketvirčio materialinių investicijų dinamika. Iš vienos pusės, bendras materialinių investicijų augimas trečiąjį ketvirtį siekė 6,3 proc. ir buvo sparčiausias per visus 2018 metus; iš kitos pusės, trečiąjį ketvirtį materialinių investicijų augimą ištempė žemos pridėtinės vertės investicijos, t.y. investicijos į pastatų, inžinerinių statinių statybą (+8,6 proc.) bei pastatų, inžinerinių statinių įsigijimą (+5,8 proc.).

 

Investuojame nepakankamai

      Savo ruožtu, produktyvių investicijų dinamika trečiąjį ketvirtį nuvylė: investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą padidėjo tik 3,8 proc. – tai yra lėčiausias produktyvių investicijų augimas per pastaruosius 5 ketvirčius. Tokia tendencija rodo mažėjantį investicijų į plėtrą apetitą Lietuvos ekonomikoje, kam esminės įtakos turėjo geopolitinis neapibrėžtumas išorės rinkose.

     Sumažėjęs plėtros apetitas labiausiai yra fiksuojamas į eksporto rinkas besiorientuojančiuose sektoriuose: trečiąjį ketvirtį materialinės investicijos apdirbamosios gamybos segmente sumažėjo 2,4 proc., o transporto sektoriuje fiksuojamas 5,9 proc. kritimas. Nepaisant to, kad per visus 2018 m. produkcijos apimtys apdirbamojoje gamyboje padidėjo 6,9 proc., materialinių investicijų apimtys apdirbamojoje gamyboje krenta antrą ketvirtį iš eilės (-7,9 proc. antrąjį 2018 m. ketvirtį ir -2,4 proc. trečiąjį 2018 m. ketvirtį). Tas faktas, kad faktinės gamybos tendencijos pramonėje vis labiau kontrastuoja su investicijų dinamika rodo, kad pramonėje sumažėjusiam plėtros apetitui esminės įtakos turėjo ne prasti pardavimai, bet baimės aspektai, t.y. gamintojų nenoras rizikuoti ir investuoti į plėtrą dėl geopolitinių neapibrėžtumų išorės rinkose (Brexit; konfliktas dėl Italijos biudžeto; prekybos karai).

 

Džiugina spartus vidaus prekybos apyvartos augimas

     Tuo tarpu į vidaus rinką besiorientuojančiuose sektoriuose plėtros apetitas neslopsta: pavyzdžiui, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje materialinės investicijos trečiąjį ketvirtį padidėjo 17,6 proc., kam įtakos turėjo spartus vidaus prekybos apyvartos augimas – metams einant į pabaigą, mažmeninės prekybos apyvartos augimas siekia beveik 8 proc., o per metus ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta išaugo dešimtadaliu.

 

Išvados

     Apibendrinant, naujausi Lietuvos ekonomikos rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika yra augimo teritorijoje, o prastus trečiojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatus iš dalies lėmė techniniai aspektai. Visgi, nestabili tarptautinė aplinka ir spartus darbo kaštų augimas vis labiau mažina plėtros apetitą į eksportą besiorientuojančiuose sektoriuose, o tolesnis užimtumo augimas vis labiau primena utopiją, bet ne realybę – nors Lietuvos ekonomika dar turi rezervo augti, jau netolimoje ateityje darbo rinkos rodikliai (išskyrus darbo užmokestį) pradės stagnuoti. 







Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.