Naujienos








2019.06.25

Lietuvos ūkyje užderėjo naujų darbo vietų, tačiau augo ne visi sektoriai


2019 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvos darbo rinkos užimtumo rodikliai gerėjo – įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2019 m. darbuotojų skaičius Lietuvoje pasiekė 1,385 mln. asmenų arba 2,4 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau birželio mėnuo išsiskyrė tuo, kad užimtųjų skaičius Lietuvoje augo labai netolygiai.
 
„Per metus Lietuvos darbo rinką papildė beveik 33 tūkst. naujų darbuotojų, palyginti su praėjusių metų birželiu darbuotojų skaičius padidėjo 2,4 proc., – dėsto ‚Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, –  žiūrint iš pirmo žvilgsnio, šie skaičiai iš tiesų atrodo pozityviai ir rodo, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje sparčiai gerėja. Tačiau bendrą optimizmą kiek menkina pora aspektų. Pirma – absoliučiai esminės įtakos užimtųjų skaičiaus augimui turėjo transporto sektorius, o kitų sektorių rodikliai yra kuklūs. Ir antra – beveik visas naujas darbo vietas sukūrė stambios įmonės, tuo tarpu smulkus ir vidutinis verslas (SVV), panašu, pristabdė naujų darbo vietų kūrimą.“
 
Iš 32 936 naujų darbo vietų 10 389, arba lygiai trečdalis, buvo sugeneruota transporto sektoriuje. Per metus, t.y. 2019 m. birželį, palyginti su 2018 m. birželiu, darbuotojų skaičius transporto sektoriuje padidėjo 8,2 proc. „Tas faktas, kad Lietuvos transporto sektorius dominuoja naujų darbo vietų struktūroje, nestebina. Šiuo metu Lietuvos transporto sektoriaus augimo tempai yra išties įspūdingi: Susisiekimo ministerijos duomenys rodo, kad pirmąjį 2019 m. ketvirtį krovinių vežimo kelių transportu apimtys išaugo dešimtadaliu. Šiuo metu transporto bendrovių optimizmas dėl esamos verslo padėties yra bene aukščiausiame taške nuo krizės pabaigos, o įmonės investuoja į plėtrą. Atitinkamai, auga ir darbuotojų skaičius“, – teigia „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas.
 
Auga ne visi
 
Visgi, kiek neramina tai, kad kiti pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai birželio mėnesį pademonstravo prastus užimtumo rodiklius: per metus, t.y. lyginant su 2018 m. birželiu, darbuotojų skaičius pramonėje susitraukė 1 proc.; dirbančiųjų statybų sektoriuje sumažėjo 0,8 proc., o vidaus prekyboje darbuotojų tapo mažiau 2,2 proc.
„Jei kalbėsime apie darbuotojų skaičiaus mažėjimą pramonėje, būtina išskirti du aspektus. Pirma – pramonėje darbuotojų skaičiaus sumažėjimas yra labai homogeniškas, 65 proc. visų atleidimų yra siuvimo sektoriuje. Nors pramonė per metus atleido beveik 2 tūkst. darbuotojų, 1 200 darbo vietų yra siuvimo segmente. Tai nestebina, kadangi dėl smukusio konkurencingumo ir sulėtėjusios euro zonos ekonomikos gamybos apimtys Lietuvos siuvimo segmente šiemet sumažėjo 4 proc.
Antras aspektas – gamybos procesų optimizavimas ir produktyvumo didinimas. Dėl besipučiančių atlyginimų pramonėje administracinių sąnaudų augimo tempas paspartėjo nuo 2,9 proc. 2018 m. pirmą ketvirtį iki 14 proc. 2019 m. pirmą ketvirtį. Auganti savikaina jau spėjo gerokai apkarpyti Lietuvos gamintojų pelningumo rodiklius, o tai skatina įmones vis daugiau investuoti į veiklos efektyvumo didinimą. Realybėje tai reiškia, kad net ir nepaisant sparčiai augančių gamybos apimčių, Lietuvos gamintojai nebedidina darbuotojų skaičiaus.“
 
Kas kiša koją
 
Anot ekspertų, darbuotojų skaičiaus sumažėjimą statybų ir vidaus prekybos sektoriuose gali lemti keli veiksniai. Pirma – 2019 m. 72,5 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje jau ir taip dirba. Pirmąjį šių metų ketvirtį užimtumo lygis Lietuvoje pasiekė istorinį maksimumą, o tai reiškia tik viena – laisvų darbuotojų lieka vis mažiau ir mažiau. Atitinkamai, darbuotojų skaičius šiuose sektoriuose iš dalies neauga todėl, kad pati Lietuvos darbo rinka yra labai netoli savo maksimalių apsukų ir toliau didinti darbuotojų skaičių yra tiesiog beveik neįmanoma.
 
Antras svarbus veiksnys yra tai, kad dėl vietos darbuotojų trūkumo Lietuvos įmonės vis dažniau nuomojasi darbuotojus iš užsienio – bet šie skaičiai gali ir neatsispindėti „Sodros“ užimtumo rodikliuose. „Niuansas yra tame, kad nors nuomojami užsienio darbuotojai ir dirba Lietuvoje, dažniausiai jie vis tiek lieka įmonių, kurios teikia šias nuomos paslaugas, balansuose. Pavyzdžiui, statybininkas iš Ukrainos gali fiziškai atlikti statybos darbus Lietuvoje, bet realiai įdarbintas jis gali būti, pavyzdžiui, Lenkijos įmonėje. Kadangi Lietuvos statybų sektoriuje užsienio darbuotojų nuoma tampa vis dažnesnė praktika, statistiškai darbuotojų skaičius Lietuvos statybų sektoriuje gali neaugti,“ – teigia A.Izgorodinas.
 
Smulkieji nepakonkuruoja
 
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų niuansą: iš 33 tūkst. naujų darbo vietų, sukurtų per pastaruosius metus, net 30,7 tūkst. sugeneravo stambus verslas, tuo tarpu kai smulkaus ir vidutinio verslo segmente darbuotojų skaičius beveik neauga. „Dėl vangaus smulkaus ir vidutinio verslo elgesio darbo rinkoje kalti keletas faktorių: dėl darbo jėgos deficito gerokai išaugusi darbuotojų kaina, dėl ribotų išteklių SVV negali pasiūlyti įdomesnių naudų darbuotojui, be to dirbantieji smulkias įmones, ypač jei jos neseniai įkurtos, vertina kaip labiau rizikingas. Dėl šios priežasties smulkus verslas dažniausiai laikosi ant pačių darbdavių, jų giminaičių ir pažįstamų pečių. Taupant lėšas, vienas darbuotojas smulkiajame versle neretai atlieka keleto darbuotojų funkcijas,“ – reziumuoja „Creditreform Lietuva“ vadovas. 
 

 







Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.