2018.10.05

Lietuvos eksporto apžvalga

JAV siurprizas
 
2018 m. sausį-liepą lietuviškos kilmės prekių eksportas išlaikė augimo trajektoriją: šių metų sausį-liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasiektas 8,8 proc. lietuviškos kilmės prekių (be tabako ir naftos gaminių) eksporto prieaugis. Tačiau kaip ir buvo tikėtasi, šiemet eksporto augimas yra lėtesnis nei pernai, kai per visus 2017 m. buvo pasiektas beveik 12 proc. augimas. Taigi, šiemet eksporto augimas iš dviženklio perėjo į vieno ženklo zoną.
 
Šiemet staigmeną pateikė geografinė lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo struktūra – per pirmus septynis šių metų mėnesius prie Lietuvos eksporto augimo labiausiai prisidėjo ... JAV rinka. Šiemet LT kilmės prekių (be tabako ir naftos produktų) eksportas į JAV padidėjo 74,3 mln. EUR – daugiau nei į bet kokią kitą valstybę, o JAV rinkai šiemet teko net 13 proc. nuo viso LT kilmės prekių eksporto prieaugio. JAV įsiveržimas į priekį pagal poveikį eksporto augimui pastebimai pakeitė ir geografinę Lietuvos eksporto augimo struktūrą:
  • ES rinka ir toliau turi esminės įtakos eksporto augimui – šiemet 69 proc. viso eksporto prieaugio buvo pasiekta būtent ES teritorijoje. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, ES rinkos indėlis į Lietuvos eksporto augimą pastebimai sumažėjo – pernai beveik 80 proc. eksporto prieaugio buvo sugeneruota Europoje.
  • Svarus JAV indėlis į Lietuvos eksporto augimą lėmė, kad visam Šiaurės Amerikos regionui šiemet teko net 13,1 proc. viso LT kilmės prekių eksporto augimo; palyginimui – pernai tik 3 proc. viso LT eksporto augimo buvo sugeneruota šitame regione.
  • Taigi, nepaisant to, kad ES regionas ir toliau išlaiko dominuojančią poziciją Lietuvos eksporto augimo struktūroje, šiemet ES rinkos poveikis Lietuvos eksporto augimui yra gerokai silpnesnis, o eksporto augimo struktūra tapo labiau diversifikuota. Apskritai, šiemet Lietuvos eksporto augimas į ES rinką yra lėtesnis nei pernai – per šių metų septynis mėnesius pasiektas 7,5 proc. eksporto augimas į ES rinką, tuo tarpu kai pernai augimas siekė 11,5 proc.
  • Makroekonominė situacija NVS rinkoje išlieka itin trapi ir nestabili – Rusijoje didinami mokesčiai, keliamas pensinis amžius, ekonominių sankcijų spaudimas nemažėja, o pastaruoju metu prasidėję neramumai besivystančių šalių valiutų ir akcijų rinkose neaplenkė ir NVS regiono. Ši trapi ekonominė situacija ir Lietuvos eksportuotojų atsargumas plėtros į NVS rinkas atžvilgiu lėmė, kad šiemet eksportas į NVS rinką padidėjo tik 4,4 proc.
  • Šiemet išlaikytas spartus eksporto augimas į Azijos regioną (+25 proc.), tačiau bent kol kas jį galima pavadinti labiau statistiniu augimu, kadangi net ir toks spartus eksporto augimas turėjo ganėtinai ribotą poveikį bendriems Lietuvos eksporto rezultatams – Azijos rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje siekia tik 2,6 proc.; šiemet Azijos regionui teko tik 6,5 proc. nuo viso Lietuvos eksporto prieaugio.
 
Eksporto augimas į JAV: atsitiktinumas ar tendencija?
 
Nors šiemet itin teigiamai nustebino Lietuvos eksporto į JAV rezultatai, o JAV rinka turėjo didžiausią poveikį bendram Lietuvos eksporto augimui, kol kas Lietuvos eksporto augimą į JAV reikia vertinti su tam tikru atsargumu. Nors šiemet Lietuvos eksportas į JAV rinką išaugo iš karto 35 proc., realiai prie eksporto į JAV augimo prisidėjo tik viena kategorija – įvairių chemijos produktų segmentas. Šiemet 63 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio JAV rinkoje susidarė būtent įvairių chemijos produktų segmente, taigi nors šiemet Lietuvos eksportas į JAV stipriai išaugo, pats augimas yra labai homogeniškas ir jame dominuoja tik viena kategorija. Dar labiau – įvairių chemijos produktų eksporto šuolis į JAV rinką gana stipriai prisidėjo ir prie bendro Lietuvos eksporto augimo šiemet: jeigu iš eksporto rezultatų eliminuoti šią kategoriją, bendras Lietuvos eksporto augimas sulėtėtų nuo 8,8 proc. iki 7,3 proc., o eksporto augimas į JAV rinką sulėtėtų 2,5 karto – nuo 34,8 proc. iki 14,3 proc. Todėl kadangi Lietuvos eksporto augimo į JAV rinką struktūroje dominuoja vienas segmentas, kol kas tai yra labiau statistinis, o ne struktūrinis augimas.
 
Apskritai, šiemet Lietuvos eksportui į JAV palanki buvo JAV dolerio ir euro kurso dinamika, JAV centriniam bankui pradėjus kelti bazines palūkanas. Tai yra gera žinia Lietuvos eksporto į JAV rinką rodikliams, pavyzdžiui šiemet dviženklį augimą demonstruoja tokios kategorijos kaip maisto produktai; mediena ir baldai; pastebimai išaugo transporto priemonių ir jų dalių eksportas į JAV. Negana to, JAV ekonomika šiemet demonstruoja itin spartų augimą, kas taip pat teigiamai įtakojo ir Lietuvos eksportą į JAV.
 
Tačiau reikia nepamiršti, kad kol kas turime tik sausio-liepos eksporto duomenis, t.y. praktiškai galime vertinti tik pusmečio eksporto rezultatus, tad neskubėkime teigti, kad šių metų Lietuvos eksporto šuolis į JAV yra nauja tendencija Lietuvos užsienio prekybos rodikliuose – gali būti ir taip, kad įvairių chemijos produktų šuolis į JAV rinką susidarė dėl vienkartinio užsakymo, kurio poveikis bus jaučiamas vieną-du mėnesius, o metų pabaigoje išblės. Tad prieš darant rimtesnes išvadas, reiktų palaukti metų galo.
 
Lėtėja eksportas į ES rinką, ypač į Skandinaviją
 
Šių metų Lietuvos eksporto rezultatai ES rinkoje yra įvairūs. Viena vertus, Lietuvos eksportuotojai šiemet dar padidino eksporto apimtis į ES rinką – šiemet pasiektas 7,5 proc. eksporto į ES rinką prieaugis. Iš kitos pusės, tai yra gerokai lėtesnis augimas nei pernai, kai Lietuvos eksporto į ES rinką augimas buvo netgi dviženklis (11,5 proc.).
 
ES regionų atžvilgiu Lietuvos eksporto rezultatai taip pat yra gana skirtingi. Pavyzdžiui, šiemet smarkiai sulėtėjo Lietuvos eksporto augimas į Skandinavijos regioną, ypač į Švediją ir Norvegiją. Jeigu 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Skandinaviją augo 15,7 proc., tai per pirmus šių metų septynis mėnesius eksporto į Skandinaviją augimas siekė tik 4,4 proc. Šiemet eksportas į Švediją padidėjo tik 3,2 proc., o eksportas į Norvegiją apskritai neaugo. Taigi, prie šių metų Lietuvos eksporto sulėtėjimo į ES rinką labiausiai prisidėjo Skandinavijos rinkos.
 
Lyginant su praėjusiais metais, išlaikytas iš esmės stabilus eksporto augimas į Centrinės Europos regioną – 8 proc. šiemet prieš 9,6 proc. pernai. Dėl spartaus Baltijos regiono augimo šiemet taip pat stabiliai auga eksportas į ES „namų“ rinkas (Latvija, Estija, Lenkija): +9 proc. Lenkijos ekonomikos augimas šių metų pirmą pusmetį siekia 5 proc., gerus augimo rodiklius demonstruoja Latvija ir Estija: pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį Latvijos BVP augimas siekė atitinkamai 4,9 proc. ir 4,4 proc., o Estijos – 3,6 ir 3,7 proc. Nenuostabu, kad tokie augimo rezultatai Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje teigiamai paveikė ir Lietuvos eksporto dinamiką į šias rinkas.
 
Skandinavijoje Lietuvos eksportas „atsitrenkė į lubas“; prekybos karų baimė riboja įmonių investicijas į plėtrą
 
Labai tikėtina, kad šiemet stebimas gana ryškus ES ekonomikos augimo sulėtėjimas yra tik papildoma priežastis, kuri apribojo Lietuvos eksporto plėtrą į ES rinkas, ypač į Skandinaviją. ES BVP augimas sulėtėjo nuo 2,6 proc. ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį iki 2,3 ir 2,1 proc. šių metų pirmą ir antrą ketvirtį – tačiau ekonomikos lėtėjimas šiemet aplenkė Skandinavijos rinkas ir labiausiai paveikė Centrinę Europą. Švedijoje BVP augimas šiemet yra netgi spartesnis nei praeitų metų pabaigoje ir šių metų pirmąjį pusmetį siekia 3,3 proc. Tuo tarpu Lietuvos eksporto atveju, eksporto lėtėjimas labiausiai matomas būtent Skandinavijoje ir ypač Švedijoje. Todėl nors bendrai paėmus, šiemet ekonominė situacija ES regione yra ne tokia palanki eksporto plėtrai kaip pernai, tai nėra esminė priežastis, kuri lėmė lėtesnį eksporto augimą į Skandinaviją.
 
Tam faktui, kad šiemet nesugebėjome pagerinti pernykščių eksporto augimo rezultatų į Skandinaviją įtakos turėjo trys svarbios priežastys. Pirma  – aukšta palyginamoji bazė, paprastai kalbant rekordiškai spartus eksporto į Skandinaviją augimas praeitais metais. Antra – jau seniai istorinėse aukštumose besilaikantis pramonės pajėgumų panaudojimo lygis. Trečia – išliekanti rizika dėl situacijos Skandinavijos regiono NT rinkoje, ypač Švedijoje, kas skatina Lietuvos eksportuotojus diversifikuoti eksporto srautus ir nesifokusuoti vien į Skandinavijos rinkas.
 
Aukšta palyginamoji bazė, paprastai kalbant rekordiškai spartus praėjusių metų eksporto augimas į Skandinavijos rinką, pakišo koją šių metų eksporto rezultatams. Pavyzdžiui, pernai Lietuvos eksportas į Skandinaviją augo 15 proc. – tad šiemet startavome nuo itin aukštų praeitų metų rezultatų, kas dirbtinai riboja eksporto augimą šiemet.
 
Antra – spartesnį Lietuvos eksporto augimą tiek bendrai į ES rinką, tiek ir į Skandinavijos regioną, riboja rekordiškai didelis pajėgumų panaudojimas Lietuvos pramonėje. Visus pastaruosius dvylika mėnesių gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje laikosi per visą šio rodiklio istoriją užfiksuotame maksimume. Paprastai kalbant, Lietuvos pramonė beveik pilnai išnaudoja esamus pajėgumus ir turi ribotas galimybes prisiimti naujų užsakymų – kadangi tam paprasčiausiai nebeturi laisvų pajėgumų. Šių metų rugpjūčio mėnesį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis siekė 77,8 proc. – tai tik 0,1 proc. punktu mažiau nei istorinis maksimumas, kuris buvo užfiksuotas 2017 m. pabaigoje.
 
Tas faktas, kad pramonės pajėgumų panaudojimo lygis ilgą laiką stabiliai laikosi istorinėse aukštumose rodo kelis svarbius aspektus. Nepaisant to, kad ES ir pasaulio ekonomika ir toliau auga, tačiau prasidėję prekybos karai stipriai padidino verslo neapibrėžtumą, ką puikiai atspindi šių metų pradžioje nukritęs euro zonos verslo pasitikėjimo lygis, kuris tik pastaruoju metu pradėjo rodyti stabilizacijos požymius. Nestabili tarptautinės prekybos aplinka skatina ir Lietuvos verslą atsargiau investuoti į plėtrą. Taigi, prekybos karai jau padarė „juodą darbą“ ir Lietuvos eksportui – įmonių atsargumas investicijų į plėtrą atžvilgiu riboja eksportuotojų galimybes patenkinti augančią paklausą ES rinkose, ypač Skandinavijoje. Negana to, smulkesni eksportuotojai taip pat susiduria su ribotu priėjimu prie išorės finansavimo bei su sparčiai kylančiais darbo kaštais – kas apsunkina galimybes investuoti į plėtrą.
 
Šiemet didžiausią pajėgumų panaudojimo lygį visoje pramonėje turi tekstilės sektorius – 82 proc. Ir tai gerai koreliuoja su šių metų tekstilės eksporto rodikliais į Skandinaviją. Po pernai pasiekto 8 proc. augimo, šiemet tekstilės produktų eksportas į Skandinaviją nukrito dešimtadaliu. Tikėtina, kad tekstilės gamintojai tiesiog nebegali prisiimti naujų užsakymų iš klientų Skandinavijoje.
 
Dar vienas pavyzdys – po pernai pasiekto dešimties procentų augimo, šiemet medienos ir baldų eksportas į Skandinavijos rinką išaugo tik 4,8 proc. Savo ruožtu, tarp visų Lietuvos pramonės sektorių baldų pramonė yra antroje vietoje pagal pajėgumų išnaudojimo lygį – 81,1 proc.
 
Chemijos produktų eksportas į Skandinaviją šiemet ūgtelėjo tik 2 proc., vėlgi dėl ribotų įmonių galimybių prisiimti naujų užsakymų. Chemikalų ir chemijos pramonė pagal gamybos pajėgumų panaudojimo rodiklį dalinasi antrą vietą su baldų pramone (81,1 proc.).
 
Kol kas gerus eksporto rezultatus Skandinavijos regione demonstruoja metalų, mašinų ir įrenginių segmentas – čia eksportas į Skandinaviją išaugo 11,3 proc. Metalų, mašinų ir įrenginių eksportas šiemet išaugo į Švediją (+15,7 proc.), tačiau nukrito į Daniją ir Suomiją (kiek daugiau nei 1 proc.). Pajėgumų panaudojimo lygis metalų pramonėje šiuo metu siekia 80 proc., ir vėlgi šis sektorius yra vienas iš lyderių visoje pramonėje pagal pajėgumų apkrovimo lygį.
 
Lietuvos verslas diversifikuoja eksporto srautus į Centrinę Europą
 
Yra požymių, kad šiemet Lietuvos verslas pradėjo aktyviau diversifikuoti eksporto srautus ir yra labiau linkęs plėstis ne į Skandinavijos rinkas, bet į Centrinės Europos regioną – tai susiję su neapibrėžtumu dėl situacijos Skandinavijos nekilnojamojo turto rinkoje, ypač Švedijoje. Nepaisant to, kad šiemet Skandinavijos rinkos, ypač Švedija, išlaikė stabilų ekonomikos augimą, dėl išliekančių rizikų Skandinavijos regiono NT rinkoje šiemet Lietuvos eksportuotojai aktyviau plečiasi į Centrinės Europos rinkas. Pavyzdžiui,
  • Šiemet chemijos prekių eksportas į Skandinaviją išaugo tik 2 proc., tuo tarpu į Centrinę Europą išaugo 20 proc.;
  • Šiemet medienos ir baldų eksportas į Centrinę Europą auga dvigubai sparčiau nei į Skandinaviją – 9,9 proc. prieš 4,8 proc.
  • Šiemet metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Skandinaviją išaugo 11 proc., tuo tarpu į Centrinę Europa išaugo 17 proc.
  • Inžinerinė pramonė iš Skandinavijos rinkų šiemet sustiprino fokusą į Vokietiją: metalų, mašinų ir įrenginių eksportas į Vokietiją šiemet padidėjo trečdaliu, o transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Vokietiją išaugo beveik penktadaliu. Palyginimui – transporto priemonių ir jų dalių eksportas į Skandinaviją šiemet nukrito 3 proc.
 
Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją: stabilus silpnumas
 
Šių metų eksporto į Didžiąją Britaniją rodikliai pernelyg nenuliūdino – bet ir nepradžiugino. Gera žinia yra tame, kad nepaisant viso su Brexit susijusio neapibrėžtumo, šiemet Lietuvos eksportas į Britaniją ūgtelėjo 3,8 proc. Tačiau tai yra dukart lėtesnis augimas nei viso Lietuvos eksporto į ES regioną prieaugis (7,5 proc.). Negana to, lyginant su ankstesniais metais, Lietuvos eksportuotojams nepavyko pasiekti spartesnio eksporto į Britaniją augimo – priešingai, šiemet augimas yra lėtesnis nei pernai (4,3 proc.).
 
Šiemet įtakos Lietuvos eksporto plėtrai į Britanijos rinką turėjo keli veiksniai – pirma, nepaisant visų neapibrėžtumų, šiemet Didžiosios Britanijos ekonomika auga stabiliai, nors ir lėtai: pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį metinis BVP augimas siekė atitinkamai 1,2 ir 1,3 proc. Antra – Didžiosios Britanijos darbo rinka vis dar demonstruoja išskirtinį stiprumą – pavyzdžiui, nedarbo lygis šiuo metu svyruoja ties 4 proc. ir yra bene istoriškai žemiausiame lygyje. Atitinkamai, tai skatina vartojimo augimą Didžiojoje Britanijoje.
 
Šiemet neblogus rezultatus Didžiosios Britanijos rinkoje pademonstravo maisto prekių segmentas (+9,5 proc.), prie ko smarkiai prisidėjo stiprus vidaus vartojimas dėl itin palankios situacijos Didžiosios Britanijos darbo rinkoje. Dešimtadaliu išaugo medienos ir baldų eksportas; tačiau tuo pat metu kiek daugiau nei 13 proc. susitraukė tekstilės bei metalų, mašinų ir įrenginių kategorijų eksporto apimtys; vos vienu procentu išaugo transporto priemonių ir jų dalių eksportas. Nemaža dalimi prastus rezultatus šiuose segmentuose lėmė neapibrėžtumas dėl prekybos santykių tarp ES ir Didžiosios Britanijos, tad metalų, mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių ir jų dalių įmonės dalį eksporto srautų perkėlė į kitas ES rinkas, ypač į Centrinės Europos regioną. Tekstilės segmento atveju koją pakišo maksimalus gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ir labai ribotos tekstilės sektoriaus įmonių galimybės prisiimti naujus užsakymus. Galų gale, dėl Brexit neapibrėžtumų nusilpęs svaras taip pat apribojo daugelio segmentų galimybes plėstis į Britanijos rinką.
 
Besivystančios rinkos. Turkijos krizė gali būti pavojinga Lietuvos mašinų ir įrenginių eksportui
 
Besivystančių rinkų kontekste daug dėmesio pastaruoju metu sulaukia Turkiją užklupusios ekonominės problemos bei spartus Turkijos liros nuvertėjimas.

Nepaisant to, kad šiuo metu visa eilė besivystančių valstybių patiria rinkų spaudimą (Argentina, Meksika, Indija, besivystančios Azijos regiono valstybės), Turkijos ekonominės problemos yra vertos atskiro dėmesio dėl didelės Europos Sąjungos priklausomybės nuo Turkijos rinkos eksporto prasme. Eurostat duomenys rodo, kad 2017 m. Turkija užėmė penktą vietą ES eksporto partnerių sąraše – daugiau nei į Turkiją ES eksportuoja tik į Rusiją (4,6 proc.), Šveicariją (8 proc.), Kiniją (10,5 proc.) ir JAV (20 proc. nuo viso ES prekių eksporto apimčių). Nors įtampą, ypač valiutų srityje, šiuo metu patiria daugiau besivystančių valstybių, tačiau iš visų besivystančių valstybių Europa eksporto atžvilgiu turi labai didelę priklausomybę būtent nuo Turkijos rinkos.

95 proc. nuo viso ES eksporto į Turkiją sudaro pramonės gaminiai; konkrečiau kalbant, ES eksporto į Turkiją struktūroje dominuoja mašinų, įrenginių ir transporto priemonių segmentas, kuriam tenka 43 proc. nuo visų ES prekių eksporto į Turkiją apimčių. Kodėl ES eksporto struktūroje dominuoja būtent šis sektorius? Turkijos ekonomikos augimą ilgą laiką palaikė investicijos į infrastruktūros ir statybų projektus, kas atitinkamai reikalauja mašinų, įrangos importo. Taigi, dėl Turkiją užklupusio sunkmečio ir staigaus Turkijos liros nuvertėjimo didžiausios rizikos zonoje yra ES mašinų, įrenginių ir transporto priemonių sektorius. Šio sektoriaus problemos Turkijoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos mašinų, įrenginių ir transporto priemonių eksportą į ES rinkas.

Tiesioginė Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Turkijos yra nedidelė: 2017 m. Turkijai teko 2,4 proc. nuo visų Lietuvos prekių eksporto apimčių, šiemet dar mažiau – tik 1,3 proc. Negana to, Lietuvos eksportas į Turkija yra labai homogeniškas: per visus 2017 m. 80 proc. nuo visų Lietuvos eksporto į Turkiją apimčių teko javams bei geležio ir plieno segmentui. Konkrečiai kalbant, pernai javų eksportui teko 46 proc. nuo viso Lietuvos eksporto į Turkiją apimčių; geležiui ir plienui – 34 proc. Tačiau tai nereiškia, kad Turkijos problemos neturės jokios įtakos Lietuvos eksporto rodikliams. Turkija yra penkta pagal dydį ES eksporto partnerė, o ES eksporto į Turkiją struktūroje dominuojančią poziciją užima mašinų, įrenginių ir transporto priemonių segmentas, kuriam tenka 43 proc. nuo visų ES prekių eksporto į Turkiją apimčių. Taigi, dėl Turkiją užklupusio sunkmečio ir staigaus Turkijos liros nuvertėjimo didžiausios rizikos zonoje yra ES mašinų, įrenginių ir transporto priemonių sektorius. Šio sektoriaus problemos Turkijoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos mašinų, įrenginių ir transporto priemonių eksportą į ES rinkas.

Įdomu ir tai, kad Turkija pagal nominalų eksporto pokytį per metus atrodo prasčiausiai tarp visų valstybių, kurias vertina Lietuvos statistikos departamentas, t.y. iš visų valstybių Lietuvos eksportas šiemet labiausiai nukrito būtent į Turkiją (-50 mln. EUR). Tačiau kol kas tai tikriausiai nėra susiję su krize Turkijoje, o labiausiai susiję su vienkartinių užsakymų aspektu. Šiemet javų eksportas į Turkiją nukrito 74 mln. EUR. 
 
Kinija: stabilus progresas, bet beveik jokio poveikio bendram Lietuvos eksporto augimu

Lietuvos eksportas tiek pernai, tiek ir šiemet demonstruoja dviženklį eksporto augimą į Kinijos rinką. Šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 11,4 proc. Tačiau net ir toks spartus augimas kol kas turėjo nedidelį poveikį bendram Lietuvos eksporto prieaugiui: tik 1,3 proc. nuo viso lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugio šiemet yra Kinijos rinkos nuopelnas.
 
Lietuvos eksporto į Kiniją rodikliuose matosi pieno sektoriaus įdirbis į eksporto Kinijoje vystymą: šiemet pieno produktų eksportas į Kiniją padidėjo 29 proc. Tačiau bendrai paėmus, šiemet Lietuvos eksporto augimas į Kiniją yra labai homogeniškas, t.y. Lietuvos eksporto į Kiniją augimo struktūroje dominuoja tik trys segmentai – baldai; mašinos ir įrenginiai; įvairūs chemijos produktai. Iš visų eksporto segmentų, kurie šiemet demonstravo augimą į Kinijos rinką, šiems trims segmentams tenka net 65 proc. viso prieaugio. Tai reiškia, kad kitų eksporto segmentų augimas į Kinijos rinką buvo tik simbolinis.
 
Įsismarkaujantis JAV-Kinijos prekybos karas gali pakenkti Kinijos ekonomikos augimui, tačiau trumpu laikotarpiu kur kas didesnę problemą Kinijos ekonomikai gali kelti kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų, kurį pirmiausiai paskatino monetarinės politikos griežtinimas JAV. Dėl atšiauresnio investuotojų požiūrio į besivystančias rinkas, Kinijos verslas vis sunkiau gauna lėšų skolų refinansavimui, tuo tarpu kai skolos kupra yra stipriai padidėjusi. Verslo įsiskolinimo santykis su BVP Kinijoje šiuo metu siekia rekordiškai auštą lygį – 160 proc. BVP, tuo metu kai prieš dešimt metų šis santykis siekė „tik“ 101 proc. BVP. Įsibėgėjantis JAV-Kinijos prekybos karas gali pagilinti šią problemą, kadangi dėl politinio neapibrėžtumo, o taip pat dėl kapitalo nutekėjimo iš besivystančių rinkų, investuotojai gali būti gerokai mažiau linkę kredituoti Kinijos verslus, kuriems pinigai reikalingi skolos refinansavimui.
 
Aleksandras Izgorodinas
Patarėjas ekonomikai
UAB SME Finance
T: +370 698 74451
 
 
 
 






Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.