Naujienos








2019.03.27

Bankų rinka ir alternatyvus finansavimas Lietuvoje ir Europoje


   2018 metais Lietuvos ekonomika išlaikė tvarų augimo tempą, o teigiamos augimo tendencijos buvo fiksuojamas tiek į eksporto rinkas besiorientuojančiose sektoriuose, tiek vidaus vartojimo rinkoje. Lietuvos pramonė, kuri eksportuoja virš 60 proc. pagamintos produkcijos, pernai 6,6 proc. padidino gamybos apimtis, mažmeninės prekybos apyvartos augimas 2018 m. pabaigoje viršijo 6 proc., o transporto sektoriuje krovinių pervežimo apimtys augo dviženkliu tempu.

„Skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas“ – teigia beveik puse Lietuvos banko atliktos apklausos dalyvių

   Tačiau vienas iš veiksnių, kuris pernai apribojo dar spartesnę Lietuvos privataus sektoriaus plėtrą, yra suvaržyta tradicinio finansavimo rinka. Vertinant Lietuvos banko statistikos duomenų bazėje pateikiamus skaičius, galima padaryti išvadą, kad pernai Lietuvos komerciniai bankai padidino kreditavimo apimtis verslui, tačiau paskolų portfelio augimas buvo ganėtinai nuosaikus. 2018 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, bankų paskolų ne finansų bendrovėms likučiai padidėjo 3,9 proc. – tačiau panašu, kad iš pagrindinių sektorių prie kreditų santykinai lengvai šiuo metu prieina transporto sektorius, kur paskolų likučiai per metus išaugo trečdaliu. Tuo tarpu apdirbamojoje gamyboje paskolų likučiai per metus išaugo tik 1,5 proc., vidaus prekybos sektoriuje paskolų likučių augimo tempas siekė 3,7 proc., o statybų sektoriuje paskolų likučiai susitraukė 3,1 proc.

   Tačiau nepaisant nuosaikaus metinio paskolų įmonėms apimčių augimo, Lietuvos banko atliekamos pusmetinės įmonių apklausos rodo, kad 2018 m. antrąjį pusmetį 34 proc. įmonių prašymų dėl naujo kredito suteikimo arba esamų kredito sąlygų keitimo buvo atmesti; palyginti su 2017 m. antru pusmečiu, atmestų prašymų dalis padidėjo 19 proc. punktų. Negana to, 48 proc. iš Lietuvos banko atliktos antrojo pusmečio įmonių apklausos dalyvių teigia, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas. Lietuvos banko atliktos įmonių apklausos rezultatai taip pat rodo, kad išorinio finansavimo svarba Lietuvos verslui mažėja, o vis daugiau įmonių didžiąją verslo plėtros dalį ketina finansuoti savo vidaus ištekliais. Konkrečiau kalbant, 2018 m. antrąjį pusmetį 46 proc. įmonių teigė, kad 80-100 proc. verslo plėtrai reikalingų lėšų gaus iš vidaus išteklių, o palyginti su 2017 m. antru pusmečiu tokių įmonių dalis padidėjo 10 proc. punktų. Matome, jog turėdamos perspektyvią verslo idėją, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės vis drąsiau kreipiasi ir į nebankinio finansavimo bendroves, ieško alternatyvių, operatyvių sprendimų tolesnei veiklos plėtrai. Iš kitos pusės, bankų paskolos išlieka populiariu finansavimo instrumentu: Lietuvos banko duomenys rodo, kad bankų paskolomis naudojasi arba ketina naudotis 53 proc. apklaustų įmonių – tačiau paskolos įmonėms yra ganėtinai sunkiai prieinamos.

Lietuva pirmauja pagal atmestų finansavimo paraiškų kiekį

   Europos Komisijos atliekama kasmetinė smulkaus ir vidutinio verslo priėjimo prie finansavimo apklausa rodo, kad pastaruoju metu finansavimo poreikis tarp Lietuvos įmonių sparčiai auga. Pavyzdžiui, trečdalis Europos Komisijos apklausoje dalyvavusių Lietuvos SVV įmonių teigia, kad per pastarąjį pusmetį jų paklausa bankų kreditams išaugo, o 35 proc. respondentų Lietuvoje per pastarąjį pusmetį teikė paraišką kreditui gauti – pagal abu aspektus Lietuva yra tarp lyderių visoje Europoje. Tačiau nepaisant to, kad Lietuvos SVV įmonės bene aktyviausiai visoje ES kreipiasi į bankus dėl finansavimo, Lietuva yra antroje vietoje nuo galo visoje ES pagal įmonių, kurios iš bankų gavo 100 proc. prašomos sumos, dalį – ir pirmoje vietoje visoje ES pagal respondentų, kurių paraiškos kreditui gauti buvo atmestos, dalį. Lietuvoje 41 proc. apklaustų SVV įmonių iš bankų gavo 100 proc. prašomos kredito sumos, tuo tarpu kai ES vidurkis siekia 73 proc., pirmaujančioje Belgijoje – net 84 proc. Negana to, net 21 proc. visų apklaustų SVV įmonių Lietuvoje teigia, kad jų paraiška kreditui gauti banke buvo atmesta. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje tokių įmonių dalis siekia atitinkamai 12 ir 11 proc., o ES vidurkis siekia vos 5 proc. Kitaip tariant, Lietuvoje keturis kartus daugiau įmonių nei ES vidutiniškai susiduria su tuo, kad jų paraiškos kreditui gauti banke yra atmetamos.

Didžiausia verslo plėtros problema – prastas priėjimas prie finansavimo išteklių

   Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje 13 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, kad prastas priėjimas prie finansavimo išteklių yra didžiausia verslo problema – pagal šį aspektą Lietuva kartu su Kipru dalijasi antrąją vieta visoje ES, dvigubai lenkdama ES vidurkį (7 proc.).

   Nepakankamo įmonių priėjimo prie finansavimo išteklių problema Lietuvoje yra aštriausia tarp Baltijos šalių – Latvijoje tik 8 proc. respondentų tvirtina, kad priėjimas prie finansavimo išteklių yra didžiausia verslo problema, o Estijoje taip mano tik 5 proc. respondentų. Europos Komisijos apklausos duomenys taip pat rodo, kad Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal bankų paskolų svarbą įmonėms. 47 proc. visų ES įmonių teigia, kad bankų paskola yra svarbus įmonių veiklos finansavimo šaltinis, tuo metu kai Lietuvoje taip mano tik 38 proc. respondentų. Anot Lietuvos SVV įmonių-respondentų, pagrindiniai aspektai, dėl kurių jie nesinaudoja bankų kreditais, yra pernelyg aukšta skolinimosi kaina, pernelyg griežti užstato reikalavimai bei didelė biurokratinė našta bankuose.

Alternatyvus finansavimas

   Apklausų duomenys rodo, kad dėl ekonomikos augimo finansavimo poreikis Lietuvos versle auga, įmonės aktyviai kreipiasi į bankus dėl kreditų išdavimo – tačiau didelei daliai įmonių tradicinis finansavimas iš bankų yra gana sunkiai prieinamas. Pastebime, jog naudojimasis nebankinio finansavimo paslaugomis tampa vis populiaresnis, finansavimo sumos nuosekliai auga – pavyzdžiui, vidutinė „SME Finance“ suteikta finansavimo suma, palyginus su 2017 metais, išaugo dvigubai.  

   Europos Komisijos pateikti duomenys augantį alternatyvaus verslo finansavimo populiarumą Lietuvoje tik patvirtina: 57 proc. SVV įmonių Lietuvoje teigia, kad esant išorės finansavimo poreikiui, jos labiausiai norėtų jį gauti iš bankų, tačiau net 24 proc. (t.y. beveik ketvirtadalis) respondentų teigia, kad jiems patraukliausias finansavimo modelis būtų paskolos iš alternatyvių šaltinių. Negana to, pagal SVV įmonių preferencijas alternatyviems finansavimo šaltiniams Lietuva dalijasi pirmą vietą visoje ES su Rumunija. Estija užima trečią vietą visoje ES pagal alternatyvių finansavimo šaltinių populiarumą tarp SVV įmonių (21 proc.), Latvijoje 15 proc. respondentų mato alternatyvų finansavimą kaip geriausią verslo finansavimo šaltinį, ES vidurkis siekia 14 proc. Didžioji dalis įmonių, ieškodamos finansavimo, į „SME Finance“ kreipiasi dažniausiai dėl to, kad paraiška kreditui gauti bankuose būna atmesta arba tenkinama tik iš dalies. Alternatyvus finansavimas nėra pigesnis, nei bankų paskolos, tačiau labiausiai vertinamas dėl žymiai paprastesnio proceso ir greito sprendimų priėmimo arba kai įmonėms reikia vienkartinio finansavimo be ilgų įsipareigojimų. Pasako jo, verslo finansavimo poreikiui SVV segmente stabiliai augant, alternatyvios nebankinės bendrovės yra lyg atsarginis planas, galintis pasiūlyti finansavimo sprendimus į plėtrą orientuotam, jaunam, perspektyviam verslui.







Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.