2018.10.08

Ar augantis bankrotų skaičius rodo, kad Rytų Europos valstybės pasiekė ekonomikos augimo piką?

Tikėtina, kad išaugęs bankrotų skaičius CEE regione yra labiausiai susijęs su regione fiksuojamu sparčiu darbo kaštų augimu. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonėje per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei 40 proc.; dėl darbo jėgos trūkumo fiksuojamas darbo kaštų augimas ir kitose CEE rinkose. Tačiau neskubėčiau daryti drastiškų išvadų dėl ekonomikos ciklo pabaigos Lietuvoje ir kitose CEE rinkose – kiti rodikliai rodo, kad ekonomikos ciklo plėtra tęsiasi.
 
Pavyzdžiui, Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja ganėtinai subalansuotą augimą. Po pernai pasiektos rekordinės 12 proc. plėtros, šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo dar 8,8 proc. Eksportas į ES rinką (kuriai tenka 80 proc. lietuviškos kilmės eksporto apimčių) šiemet išlaikė augimo trajektoriją, nors augimas yra lėtesnis nei pernai – 7,5 proc. šiemet prieš 11,5 proc. pernai. Pagrindinis eksporto plėtros sulėtėjimas fiksuojamas Skandinavijos regione, kur eksporto apimčių augimas sulėtėjo nuo 15,7 proc. pernai iki vos 4,4 proc. per šių metų septynis mėnesius. Lėtesniam eksporto į Skandinavijos rinkas augimui įtakos turėjo išskirtinai geri praeitų metų eksporto rezultatai (t.y. aukštas palyginamoji bazė) bei riboti gamybos pajėgumai Lietuvos pramonėje. Paprastai kalbant, Lietuvos pramonė beveik pilnai išnaudoja esamus pajėgumus ir turi ribotų galimybių prisiimti naujų užsakymų – tam paprasčiausiai nebėra laisvų pajėgumų. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis siekė 77,8 proc. – tai tik 0,1 proc. punktu mažiau nei istorinis maksimumas, kuris buvo užfiksuotas 2017 m. pabaigoje. Galų gale, baimės dėl galimo NT rinkos perkaitimo Švedijoje ir Norvegijoje šiemet skatina Lietuvos verslą aktyviau plėsti eksportą į Centrinę Europą, kur šiemet išlaikytas stabilus eksporto augimas – 8 proc.
 
Savo ruožtu, spartus darbo užmokesčio augimas bei iki 2006 m. žemumų nusileidęs nedarbo lygis skatina vidaus vartojimo augimą – metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas paspartėjo nuo 1,1 proc. vasarį iki 6,4 proc. šių metų rugpjūtį.
 
Lietuvos ekonomikos atveju, tolesnė ekonominė situacija stipriai priklausys nuo kelių aspektų.
  1. Trapi geopolitinė situacija išorės rinkose ir jos poveikis eksportuotojų lūkesčiams. Išliekanti kietojo Brexit scenarijus grėsmė bei įsibėgėję prekybos karai skatina dalį Lietuvos eksportuotojų laikytis atsargios pozicijos investicijų į plėtrą atžvilgiu. Tad gamintojai rizikuoja neišnaudoti visų augančios išorės paklausos privalumų.
  2. ES ekonomikos augimo sulėtėjimas. Europos Sąjungos BVP augimas sulėtėjo nuo 2,8 proc. 2017 m. 3 ketv. iki 2,1 proc. 2018 m. 2 ketv. Iš dalies ES ekonomikos augimo sulėtėjimas buvo laukiamas, kadangi augimą vis labiau riboja tokie veiksniai kaip auganti įtampa ES darbo rinkoje. Tačiau iš kitos pusės, letargiško ekonomikos augimo laikotarpis Europoje užsitęsė ilgiau nei buvo laukiama šių metų pradžioje – išankstiniai indikatoriai rodo, kad bent jau antrojo šių metų pusmečio pradžioje ES ekonomika augs lėtai. 
  3. Auganti įtampa Lietuvos darbo rinkoje ir spartus atlyginimų augimas. Šių metų antrą ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje nukrito iki 5,9 proc. bei pasiekė 2006 m. žemumas. Gyventojų aktyvumas darbo rinkoje taip pat muša rekordus – šiuo metu 76 proc. darbingo amžiaus gyventojų turi darbą arba jo aktyviai ieško, o pagal gyventojų aktyvumą Lietuva jau dabar viršija ES vidurkį (73 proc.). Nors ilgalaikis nedarbas laipsniškai mažėja, tačiau trečdalis visų bedarbių Lietuvoje neturi darbo ilgiau nei vienerius metus. Esant tokiai situacijai, atlyginimai yra užprogramuoti augimui, ką puikiai atspindi ir šių metų vidutinio darbo užmokesčio statistika – pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje siekė atitinkamai 9,5 ir 10,5 proc.
Iš kitos pusės, įtampa darbo rinkoje vis labiau skatins Lietuvos verslą aktyviau ieškoti galimybių didinti veiklos efektyvumą, o pramonę privers aktyviau investuoti į gamybos automatizavimą, išmanius įrenginius. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonė pagamina beveik 50 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę – bet tai padaro su 11 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi.
 
Aleksandras Izgorodinas
Patarėjas ekonomikai
UAB SME Finance
T: +370 698 74451






Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes Jums pateiksime savo pasiūlymą
Įveskite savo el.pašto adresą arba telefoną ir mes su Jumis susisieksime ir kartu rasime sprendimą pagreitinti Jūsų verslo augimą
Dėkojame. Pasistengsime pateikti pasiūlymą Jums kaip galėdami greičiau.